Miltų žymėjimas
Lietuvoje kvietiniai miltai būna 405, 550, 812, 1050 numerių, kurie nurodo mineralinių medžiagų kiekį miltuose.
Raidės ant miltų pakuotės nurodo glitimo procentą. Raide A pažymėti miltai turi ne mažiau 33% glitimo.
Raidės ant miltų pakuotės nurodo glitimo procentą. Raide A pažymėti miltai turi ne mažiau 33% glitimo.
Baltiems gaminiams, t.y. batonams, bandelėms, pintiems pyragams, picoms, biskvitams, sausainiams, kepti naudojami kvietiniai 550C, 550D tipo miltai.
Baltos forminės arba padinės duonos tešlai naudojami 812 tipo miltai.
Konditerijoje naudojami 405, 505 (A rūšies) ir 812 (I rūšies) tipo miltai.
Avižiniams sausainiams kepti naudojami avižiniai arba 1050 (II rūšies) tipo miltai.
Sausainiai kepami iš 24 – 30% glitimo miltų (C, D, E).
Vafliams geriausiai tinka 550C, 550D tipo miltai.
Baltos forminės arba padinės duonos tešlai naudojami 812 tipo miltai.
Konditerijoje naudojami 405, 505 (A rūšies) ir 812 (I rūšies) tipo miltai.
Avižiniams sausainiams kepti naudojami avižiniai arba 1050 (II rūšies) tipo miltai.
Sausainiai kepami iš 24 – 30% glitimo miltų (C, D, E).
Vafliams geriausiai tinka 550C, 550D tipo miltai.
Grikių miltai. Grikiuose daug mineralų ir mikroelementų (magnio, silicio rūgšties, kalio, geležies, kalcio, vario) bei vitaminų (B grupės ir E). Juose daug angliavandenių (72%) ir baltymų (10%). Kepiniams grikių miltus reikia maišyti su kvietiniais.
Speltos miltai. Spelta yra senoviška kultūrinė kviečių rūšis, auginama jau apie 3000 metų. Juose yra 2% mineralinių medžiagų ir mikroelementų, daug vitaminų, beveik 12% baltymų ir 60% krakmolo. Iš jos galima paruošti puikią tešlą, skoniu primenančią riešutus. Speltos miltus galima maišyti ir su kvietiniais (bet tas nebūtina). Duonai, pyragams suteikia pikantiško skonio.
Avižų miltai. Juose gausu baltymų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, angliavandenių bei vitamino B1 (tiamino). Vitaminas B1 būtinas nervų sistemos stabilumui palaikyti.
Šiuose miltuose nėra klijuojančių baltymų, todėl jie maišomi su ruginiais arba kvietiniais miltais santykiu 1:10
Kukurūzų miltai. Kukurūzai, kaip kultūrinis augalas auginami maždaug 700 metų. Juose daug angliavandenių (iki 70%). Kukurūzuose yra 1,5% mineralinių bei 10% balastinių medžiagų. Lengvai virškinami, nes iš jų pašalinti riebalai. Ruošiant tešlą - į juos reikia įmaišyti standžiai išplaktų kiaušinių baltymų, nes juose nėra klijuojančių medžiagų.
Rugių miltai. Naudojami kepti duonai. Gausu svarbiausių aminorūgščių, B, E grupės vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų (magnio, geležies, cinko, mangano).
Sorų miltai. Grūduose yra 80% nesočiųjų riebiųjų rūgščių, 60% krakmolo, daug balastinių medžiagų. Juose mažai klijuojančių medžiagų - tai juos reikia maišyti su kitais mėgiamais miltais.
Miežių miltai. Jie vartojami vertingiems maisto produktams, alui bei salyklinei kavai gaminti. Gausu mineralinių medžiagų ir mikroelementų (kalcio, magnio, geležies), B grupės vitaminų, gleivinių medžiagų. Maišomi su kvietiniais arba kitokiais miltais.
Kviečių miltai. Jei į miltus sumalami neapdirbti grūdai - tada juose lieka daug sveikatai naudingų medžiagų, ypač daug B grupės vitaminų bei vitamino E. Gausu ir mineralinių medžiagų bei mikroelementų (beveik 2%, tarp jų nemažai kalcio, vario, fosforo, seleno). Kvietiniai miltai naudojami kepiniams. Populiariausi 405 numerio miltai.
Kepimui vartojami tiek rupūs kvietiniai, pagaminti iš neapdirbtų natūralių grūdų, tiek ir balti rafinuoti, pažymėti skirtingais rūšį apibūdinančiais numeriais.
Rupūs kvietiniai miltai, pažymėti 1600 numeriu, dažnai vartojami rupių miltų duonos raugui gaminti.
Tie, kurie mėgsta aštraus skonio tamsią duoną, renkasi miltus, pažymėtus skaičiumi 1050. Kvietinė duona, kepama iš šviesiai rusvų miltų, pažymėtų 812 numeriu, yra stipraus skonio.
Miltai pažymėti 550 skaičiumi - geriausiai tinka šviesiai duonai ir bandelėms kepti.
Bulvių miltai. Bulvių krakmolas. Juo tirštinamas kisielius, desertai, kremai ir padažai. Įdėjus krakmolo - trapi ir smėlinė tešlos pasidaro dar trapesnės, o biskvitai būna vientisesnės konsistencijos, todėl kepant jie nesukrinta, pjaustomi mažiau trupa.
Miltai išsilaiko nevienodai - aukščiausios ir I rūšies - 6-8, o II rūšies - 3-4 mėnesius.
Miltai turi būti laikomi švariose, sausose, gerai vėdinamose vietose, toliau nuo kvapiųjų medžiagų, prieskonių, nes miltai greitai sugeria šalutinius kvapus.
Speltos miltai. Spelta yra senoviška kultūrinė kviečių rūšis, auginama jau apie 3000 metų. Juose yra 2% mineralinių medžiagų ir mikroelementų, daug vitaminų, beveik 12% baltymų ir 60% krakmolo. Iš jos galima paruošti puikią tešlą, skoniu primenančią riešutus. Speltos miltus galima maišyti ir su kvietiniais (bet tas nebūtina). Duonai, pyragams suteikia pikantiško skonio.
Avižų miltai. Juose gausu baltymų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, angliavandenių bei vitamino B1 (tiamino). Vitaminas B1 būtinas nervų sistemos stabilumui palaikyti.
Šiuose miltuose nėra klijuojančių baltymų, todėl jie maišomi su ruginiais arba kvietiniais miltais santykiu 1:10
Kukurūzų miltai. Kukurūzai, kaip kultūrinis augalas auginami maždaug 700 metų. Juose daug angliavandenių (iki 70%). Kukurūzuose yra 1,5% mineralinių bei 10% balastinių medžiagų. Lengvai virškinami, nes iš jų pašalinti riebalai. Ruošiant tešlą - į juos reikia įmaišyti standžiai išplaktų kiaušinių baltymų, nes juose nėra klijuojančių medžiagų.
Rugių miltai. Naudojami kepti duonai. Gausu svarbiausių aminorūgščių, B, E grupės vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų (magnio, geležies, cinko, mangano).
Sorų miltai. Grūduose yra 80% nesočiųjų riebiųjų rūgščių, 60% krakmolo, daug balastinių medžiagų. Juose mažai klijuojančių medžiagų - tai juos reikia maišyti su kitais mėgiamais miltais.
Miežių miltai. Jie vartojami vertingiems maisto produktams, alui bei salyklinei kavai gaminti. Gausu mineralinių medžiagų ir mikroelementų (kalcio, magnio, geležies), B grupės vitaminų, gleivinių medžiagų. Maišomi su kvietiniais arba kitokiais miltais.
Kviečių miltai. Jei į miltus sumalami neapdirbti grūdai - tada juose lieka daug sveikatai naudingų medžiagų, ypač daug B grupės vitaminų bei vitamino E. Gausu ir mineralinių medžiagų bei mikroelementų (beveik 2%, tarp jų nemažai kalcio, vario, fosforo, seleno). Kvietiniai miltai naudojami kepiniams. Populiariausi 405 numerio miltai.
Kepimui vartojami tiek rupūs kvietiniai, pagaminti iš neapdirbtų natūralių grūdų, tiek ir balti rafinuoti, pažymėti skirtingais rūšį apibūdinančiais numeriais.
Rupūs kvietiniai miltai, pažymėti 1600 numeriu, dažnai vartojami rupių miltų duonos raugui gaminti.
Tie, kurie mėgsta aštraus skonio tamsią duoną, renkasi miltus, pažymėtus skaičiumi 1050. Kvietinė duona, kepama iš šviesiai rusvų miltų, pažymėtų 812 numeriu, yra stipraus skonio.
Miltai pažymėti 550 skaičiumi - geriausiai tinka šviesiai duonai ir bandelėms kepti.
Bulvių miltai. Bulvių krakmolas. Juo tirštinamas kisielius, desertai, kremai ir padažai. Įdėjus krakmolo - trapi ir smėlinė tešlos pasidaro dar trapesnės, o biskvitai būna vientisesnės konsistencijos, todėl kepant jie nesukrinta, pjaustomi mažiau trupa.
Miltai išsilaiko nevienodai - aukščiausios ir I rūšies - 6-8, o II rūšies - 3-4 mėnesius.
Miltai turi būti laikomi švariose, sausose, gerai vėdinamose vietose, toliau nuo kvapiųjų medžiagų, prieskonių, nes miltai greitai sugeria šalutinius kvapus.
