Pusryčiai
Pusryčiai svarbūs visais amžiaus tarpsniais – nuo vaikystės ar paauglystės iki brandžios senatvės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad po naktinio „bado“ organizmą pažadinantys pusryčiai yra pagrindinis fizinės ir protinės energijos šaltinis geros dienos pradžiai.
Pusryčių nauda gerai savijautai yra neginčijama. Rytinis valgis gerina dėmesio koncentraciją, atmintį ir nuotaiką. Valgant pusryčius mažesnė rizika nutukti, nes maistas tolygiau paskirstomas per visą dieną. Žmonės, kurie nevalgo pusryčių ar daro pernelyg ilgas pertraukas tarp valgymų, yra dažniau linkę persivalgyti vakare arba suvalgyti didesnį maisto kiekį.
Pusryčiai veikia ir cholesterolio koncentraciją kraujyje. Valgantys pusryčius blogojo cholesterolio kraujyje turi mažiau. Reguliarus valgis padeda išvengti didelių gliukozės svyravimų, pastovesnė kraujo sudėtis. Be to, valgančiųjų pusryčius organizmas pasisavina daugiau ir įvairesnių maistinių medžiagų, kurios taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Per daug cholesterolio kraujyje gali sukelti aterosklerozę, kurios pasekmės – nuo pablogėjusios gyvenimo kokybės iki infarkto, insulto ar net ankstyvos mirties.
Reguliarus valgymas (būtinai įskaitant pusryčius) lemia greitesnę medžiagų apykaitą. 4–6 valandos po paskutinio valgymo organizmas lėtina medžiagų apykaitą. Todėl geriau valgyti mažiau, bet dažniau. Tarp pagrindinių valgymų – pusryčių, pietų ir vakarienės – rekomenduojama užkąsti. Užkandžiams puikiai tiks vaisiai, pusrytainiai, jogurtas.
